verkšlys

verkšlỹs, -ė̃ smob. (4), verkšlis, -ė žr. verksnys 1: Duok tam verkšliu papo, gal tada nustils Krkš. Neaugs tas jūso vaikas, y[ra] amžinas verkšlẽlis Šts. Dievas žino, kas iš jo bus, kai užaugs, o dabar nenutildomas verkšlỹs Gs. Monika buvo lėta, baugšti, verkšlė P.Cvir. | prk.: Verkšlis [i](beržas svyruoklis) Pn. ^ Verkia ir verkia kap verkšlė̃ Rod.